Norvegiškas minimalizmas: Geros erdvės ir asmeniškos istorijos

Teksto autorė: Elena Paleckytė

 

Tęsiame straipsnių seriją, kurioje bandome atsakyti į klausimą, kas yra skandinaviškasis minimalizmas pasitelkdami kolegų architektų iš skirtingų Skandinavijos šalių mintis. Kodėl apskritai keliame šį klausimą? Frazė skandinaviškas minimalizmas dažnai vyrauja pokalbiuose tarp architektų, taip pat ją mini ir užsakovai, ją naudojame kaip savaime suprantamą dalyką. Tačiau ar tikrai žinome, ką tai reiškia? Dar įdomiau – ar naudodami šį žodžių junginį savo idėjoms, siekiams išsakyti prieš akis matome tą patį? Šįkart kalbame su kolega Torfinn Truchs Erga, iš Norvegijos. Paklaustas, kaip prisistatytų, architektas juokauja, kad tai padarytų su rankos paspaudimu ir šypsena.

Kas, tavo manymu, yra kokybiška gyvenamoji aplinka bei architektūra?

Manau, už šio klausimo slypi ne vien grynoji architektūra, tačiau ir interjeras, smulkesnės jo dalys, tokios kaip baldai, apdailos medžiagos, o dar svarbiau – asmeninis prisilietimas, indėlis. Visgi, kuomet galvoju apie interjerus, kuriuose tiesiog gera būti, kuriuose jausčiausi lyg namie, man visuomet į galvą ateina pati erdvė: aukšta, didelio tūrio, šviesi, tebesitęsianti ir už lango. Augalai (tiek pastato išorėje, tiek pačiame interjere) taip pat gerokai  kilsteli gyvenamosios aplinkos kokybę, suteikia gyvybės. Manau, visa tai, be to ir paviršių, medžiagų dermė drauge kuria architektūrinę vertę.

Galų gale, galbūt nė nesvarbu, kokių daiktų pripildome namus, – architektūrinė kokybė kyla iš geros erdvės ir asmeninių istorijų kombinacijos.

Gal todėl savo namus įsivaizduoju minimalistinius, tačiau drauge ir kiek netvarkingus. Man gera savo aplinką pripildyti daiktų, su kuriais mane kas nors sieja, pavyzdžiui, tokių, kuriuos paveldėjau. Žinoma, mane taip pat traukia ir daiktai, kurių dizainas sukurtas elegantiškai ir lengvai.

Lietuvoje žmonės dažnai siekia skandinaviško minimalizmo ar šiaurietiško dizaino. Tai – gana abstrakčios frazės, kiekvienas jas supranta skirtingai, todėl manau, jog Norvegijoje jos suvokiamos visai kitaip nei Lietuvoje. Kokį apibūdinimą tu, kaip architektas iš Skandinavijos, šioms sąvokoms suteiktum?

Man žodžiai skandinaviškasis ir minimalizmas nėra sinonimai. Tačiau sakyčiau, kad, nors jie ir nereiškia po paties, jų reikšmės vis dėlto yra giminingos.

Šiaurietiškas dizainas iš tiesų labai susijęs su minimalizmu, pavyzdžiui, juos sieja formų grynumas. Norvegijoje siekiama sukurti jaukumą pasitelkiant tvarkingumą, aiškumą ir kartu gerą dizainą.

Kartais rezultatas – netgi asketiškas, tačiau visuomet šiltas ir jaukus. Be to, šiaurietiško dizaino tradicijoje dažnai siekiama įtraukti tradicinių medžiagų ar rankų darbo elementų.

Taip pat, mūsų stilius turi retro bruožų, neretai atsigręžia į auksinį šiaurės šalių baldų dizaino amžių. Na, o minimalizmas asmeniškai man siejasi su kiek sterilesne, šaltesne, gal net įvairias klinikas primenančia aplinka.

Ką patartum, siekiantiems namuose susikurti skandinaviškąjį minimalizmą? Galbūt siekti lietuviškojo arba baltiškojo minimalizmo?

Apskritai manau, jog siekiant sukurti gerą dizainą bei gyvenamąją aplinką, privalomi asmeniniai prieskoniai.

Juk namai nėra skirti žurnalų puslapiams, jie – jums ir žmonėms, su kuriais jums tiesiog gera būti kartu ir dalintis istorijomis, jas kurti.

Būtent tai man ir atrodo skandinaviškasis minimalizmas – apsupti save nedideliu kiekiu daiktų, tačiau būtent tokių objektų, kurie turi asmeninę vertę, pavyzdžiui, kažkada priklausė jūsų močiutei.

Žinau, kad kurį laiką gyvenai Barselonoje. Kaip palygintum norvegiškąją ir ispaniškąją dizaino tradicijas?

Manau, jos turi panašumų, viskas priklauso, kaip giliai ketiname kapstytis šiame klausime. Pavyzdžiui, kalbant būtent apie senesniąją architektūrą, tradicinės statybos technikos nepalyginamai skiriasi. Tačiau tuomet, kai Ibizoje mokiausi apie būtent tradicinių namų architektūrą, pamenu, jog pagalvojau, kad savo planu tie namai primina rąstines Norvegijos trobeles. Būtent todėl manau, kad apskritai viskas yra persipynę ir viso pasaulio architektūros tradicijose galime rasti panašumų ne tik dabar, bet ir ankstesniuose laikotarpiuose.

O kas iš tikrųjų dabar yra populiaru Norvegijos gyvenamojoje, viešojoje architektūroje?

Tikriausiai paprasčiausia būtų taip ir atsakyti – šiaurietiškasis dizainas, minimalus, tačiau kupinas asmeniškumo. Labai domimasi medžiagomis, paviršiais, kokybiška apdaila. O taip pat augalais – žaluma neabejotinai pakelia architektūros kokybę.

Kurį iš Norvegijos architektų galėtum įvardinti kaip autoritetą? Ir kuris šalies pastatas, tavo nuomone, nusipelno geriausiojo statuso? Kas tave žavi viso pasaulio masteliu?

Iš šiuolaikinių Norvegijos architektūros studijų mane labiausiai įkvepia Jensen & Skodvin, Atelier Oslo, Lund Hagem ir Tyin Tegnestue.

  

Jensen & Skodvin architektų Juvet Landscape Hotel

  

Atelier Olso – Cabin Norderhov

  

Atelier Oslo – House Pareliusveien Olse, Norvegijoje

  

Lund Hagem – Kanapphullet (vasarnamis)

Snøhetta, žinoma, yra žinomiausia, tačiau masteliai, kuriais jie dirba, o ir pats darbo metodas, labai skiriasi nuo tų studijų, kurias jau išvardijau prieš tai. Žvelgiant į Norvegijos miestų kontekstą, mano manymu, bene sėkmingiausias projektas, kuris žavi tikrai daug žmonių, yra būtent Snøhetta suprojektuota Oslo opera. Kaip labai artimą konkurentą įvardyčiau Sentralen, sukurtą Atelier Oslo ir Kima.

  

Snøhetta – Norvegijos nacionalinis operos ir baleto teatras

  

Snøhetta – Norvegijos laukinių elnių stebėjimo paviljonas (kairėje) ir The 7th Room viešbutis (dešinėje)

      

Atelier Oslo – Sentralen (kultūros ir socialinių inovacijų centras, rekonstrukcija)

Kalbant viso pasaulio masteliu, dažniausiai semiuosi įkvėpimo iš istorinių pastatų ir architektų, tačiau taip pat labai žaviuosi tokių architektų kaip šveicaro Peter Zumthor kūryba. Man labai artima jo kuriama atmosfera, paprastumas ir švari pastatų logika.

  

Peter Zumthor – Bruder Klaus Field Chapel (koplyčia)

Peter Zumthor – Steilneset Memorial (raganų persekiojimo memorialas)

  

Peter Zumthor – Allmannajuvet Zinc Mine Museum (cinko kasybos muziejus)