Betonas – mintims išlaisvinti

Autorė : Dominyka Kybartaitė

 

Betonas (tiksliau – gelžbetonis) yra viena universaliausių, dinamiškiausių ir labiausiai visame pasaulyje paplitusių medžiagų architektūros istorijoje. Leisdamas įgyvendinti kitokias nei anksčiau, įvairesnes pastatų statymo technikas architektams bei inžinieriams, betonas pakeitė architektūros kryptį iš senųjų stilių, kurių pagrindas – plytos, į modernią. Šis pokytis įvyko prieš šimtą metų, tačiau iki šiol yra vienodai aktualus. Tam, kad galėtume tikrai įvertinti betono kaip modernios architektūrinės medžiagos galimybes bei reikšmę, reikia suprasti jo istoriją, konstrukcijos bei architektūrinės estetikos, dizaino galimybes.

 

Revoliucija architektūros istorijoje

Betonas leido architektams atrasti naujus būdus konstruoti ir todėl laisvai kurti pastatus. Prieš gelžbetonio atsiradimą, itin aukšti pastatai konstrukciškai buvo neįmanomi, taip pat ir įvairios formos, kurias mes įprastai matome architektūroje šiandien. Betonas leido pastatyti daugiabučius pastatus, itin tvirtus didelio mastelio tiltus ir išgauti naujas, dar nematytas formas. XX amžiaus architektai Le Corbusier, Louis Kahn ir Frank Lloyd Wright išnaudojo betono potencialą pirmieji ir sukūrė pastatus, kurie nulėmė ateities architektūrą.

Žymiojo modernizmo pradininko, prancūzų architekto Le Corbusier projektuotas gyvenamasis daugiabutis namas Unité d’Habitation buvo vienas pirmųjų pastatų, kuris panaudojo béton brut (neapdalintą betoną) kaip pagrindinę konstrukcinę medžiagą, ir tikslingai išgavo natūralaus neapdirbto betono vaizdą, taip formuodamas tai, ką šiais laikais vadiname modernizmu. Vėliau, įgyvendinus bažnyčios Chapel of Notre-Dame-du-Haut projektą, kuriame architektas parodė plačias betono panaudojimo galimybes ir dinamiką, drastiškai išlenkdamas pastato fasadą, Le Corbusier tapo šito tarptautinio stiliaus pradininku.

 

  

Le Corbusier, Unité d’Habitation, gyvenamasis daugiabutis

  

Le Corbusier, Chapel of Notre-Dame-du-Haut, katalikų bažnyčia

 

Gerai žinomas amerikiečių architektas Louis Kahn, panašiu metu irgi naudojo betoną netradiciniais būdais. Projekte Salk Institute, biologijos tyrimų institute, ar National Assembly Building in Dhaka, parlamente, atsiskleidžia betono monumentalumas. Griežtomis, didelėmis geometrinėmis formomis pasižymintys pastatai tapo reikšmingi architektūros istorijai ir evoliucijai.

  

Louis Kahn, Salk Institute, biologijos ir mokslinių tyrimų institutas

  

Louis Kahn, National Assembly Building in Dhaka, parlamentas

 

To paties meto amerikiečių modernistas Frank Lloyd Wright tikriausiai viename romiausių ir gražiausių projektų, Fallingwater vasaros rezidencijoje, inovatyviai panaudojo konsolę ir tokiu būdu parodė dar vieną gelžbetonio privalumą architektūros ir konstrukcijos srityse. Iki tol architektūroje konsolėms būdavo naudojamas medis, kuris, būdamas daug mažiau tvirtas, negalėdavo atlaikyti didesnių atstumų. Frank Lloyd Wright pats pirmas panaudojo gelžbetonio konsolę, ir ji tapo savotišku nauju prabangios architektūros simboliu, revoliucija.

  

Frank Lloyd Wright, Fallingwater arba Kaufmann Residence, gyvenamasis namas

 

Dviveidis betonas. Betonas – nevienareikšmė, net paradoksali medžiaga, žmonės ją myli arba jos nemėgsta. Ar tai tikrai nauja, moderni medžiaga, ar vis dėlto senovinė? Natūrali ar dirbtinė?

 

Nauja ir sena

Betonas laikomas modernia medžiaga, kadangi stipriai išplečia žmogaus galimybių ir architektų, konstruktorių fantazijos ribas. Jis lyg ir beformis: gali būti išgaubtas, vingiuotas, kampuotas, masyvus ar itin smulkus, fundamentalus ir subtilus, kaip matyti teksto iliustracijose. Tačiau kartais ši medžiaga naudojama ir labai paprastai, tad gali būti lyginama su tokiomis tradicinėmis medžiagomis kaip plytos ar medis, buvo taip pat jau naudojama net ir senovės Romos laikais.

 

 

Felix Candela, L’Oceanogràfic, povandeninis restoranas ; Apollo architektai, Grigio, gyvenamasis namas

 

Natūralu ir dirbtina

Betonas nėra natūrali medžiaga, nes išgaunama cheminiu būdu. Vis dėlto jo monumentalumas, faktūriškumas, estetinės konstrukcinės medžiagos savybės daugeliui kuria šiltus jausmus, todėl kartais betonas yra vertinamas kaip natūrali medžiaga iš koncepcinės pusės. Itin natūraliai gali atrodyti grafinis betonas, naudojant štampavimo techniką jo dar nesustingusiame paviršiuje. Šiuo metu populiaru naudoti įvairiausius raštus, imituojančius gamtos motyvus: medžio, akmenukų, bambukų, šiaudų. Tokių faktūrų naudojimas suteikia įvairių privalumų: detalesnio, estetiškesnio vaizdo, galima naudoti vieną medžiagą – betoną, tačiau skirtingais raštais, taip kuriant kontrastą, ar išgauti visiškai kitą materialumą. Tokia optinė apgaulė sukuria visiškai kitokio betono įvaizdį.

  

BAAG, House for a Scout

  

Baldasso Cortese Architects, Tarrawarra Abbey, abatija

 

  

THE architects, Nautical Base Sunken Under a Dune

  

SAMI architects, E/C namas, vasarnamis

 

  
Reckli kompanijos betono faktūrų pavyzdžiai (http://www.deltanova.lt/architekturinis-betono-pavirsius)

 

Kaip yra štampuojamas betonas?

Grafinis betonas yra padengiamas popieriaus pagrindo membrana, kuri turi specialią medžiagą sulėtinančią betono rišimosi procesą.

Grafinio betono paviršiai yra pritaikomi ir vienasluoksnėms, ir trisluoksnėms sieninėms konstrukcijoms. Jos sutrumpina statybos procesus, nes izoliaciniai ir apdailos sluoksniai yra gaminami gamykloje ir tik tada atvežami ir sumontuojami statybos vietose.

 

Ne tik pilkas

Betonas gali būti ne tik pilkas. Architektai naudoja įvairius mišinius ir pigmentus tam, kad išgautų skirtingas spalvas betonui. Tai yra žaismingas bei stilingas būdas integruoti spalvas į dizaino procesą, pastatą, taip pat sienos nėra dažomos, tad savotiškai procesas – minimalesnis ir konceptualesnis. Šveicarų architektas Attilio Panzeri projektuoja juodo betono namus. Jis teigia, kad tikslias spalvas yra itin sunku išgauti ir dirbant su kiekvienu pastatu jos būna skirtingos, netgi jei tai yra ta pati juoda spalva. Mišiniai keičiasi ir yra tobulinami nuolatos. Juodas betonas Villa Comano pastate primena juodmedžio lentas  ir kuria šaltą, minimalistiškai prabangią pastato nuotaiką tiek interjere, tiek architektūroje.

     

Attilio Panzeri, Villa Comano, gyvenamasis namas

 

Gali atsirasti ir kiek drastiškesni  variantai. Ispanų architekto Jesus Marino Pascual projektas Bodega Antion – iš betono, pigmentuotas ryškiai geltona spalva. Šis iššaukiantis projektas yra vyno gamykla,  turinti restoraną ir viešbutį tam, kad lankytojai patirtų tikrą, absoliučiai autentišką vyno gamyklos atmosferą, nuo vyno pagaminimo iki brandinimo ir degustavimo. Interjeras taip pat yra iš geltono betono.

  

Jesus Marino Pascual, Bodega Antion, vyno gamykla

 

Ar verta betoną naudoti kaip pagrindinę konstrukcinę bei apdailos medžiagą?

Jeigu suprantate betono esmę ir jis nuoširdžiai patinka, tuomet – tikrai taip. XX amžiaus pirmos pusės architektūros pavyzdžiai leidžia įvertinti betoną, gelžbetonį ne tik kaip dailią medžiagą, tačiau kaip esminį konstrukcinį elementą, kuris leido mūsų gyvenamajai aplinkai tapti tokiai, kokia ji yra šiandien. Žiūrint į betoną iš šios pusės, neabejotinai turėtų apimti įkvėpimas naudoti betoną kaip kokybišką, net kiek prabangią, galimybes atveriančią, mintis išlaisvinančią, gyvenimo būdą ir požiūrį atspindinčią medžiagą.