Kubinis metras
2018 10 03
66,806 tai peržiūrėjo
Architektai: Marius Bliujus, Vitalijus Avreicevič, Margarita Kaučikaitė
Vieta: Vilnius
Metai: 2017
Plotas: 80 kv. m
Nuotraukos: Norbert Tukaj
Su savo užsakovais dažnai aktyviai bendraujame iki pat statybų galo. Vėliau po kurio laiko vėl tampa įdomu – o kaip gi jiems sekasi naujuose namuose gyventi? Vincentas su Neringa į Namą Smėlynės soduose įsikėlė birželio pradžioje. Vieną gruodžio popietę mūsų architektai Marius ir Margarita drauge su vienu geriausių architektūros fotografų Lietuvoje Norbertu Tukaj apsilankė svečiuose pokalbiui apie gyvenimo šiuose naujuose namuose jausmą prie arbatos.
Mažų namų konceptas ir minimalizmas
Namas Smėlynės soduose – minimalistinis tiek savo architektūra, tiek ir programa. Vos aštuoniasdešimties kvadratinių metrų ploto namas su stogine vienam automobiliui užima beveik visą sodo sklypą. Dėl to čia itin svarbi terasa, juosianti visą namą, ir stogo terasa.
NERINGA APIE TAI, KIEK VIETOS KIEME REIKIA BE TERASOS
PUSIAU JUOKAIS, PUSIAU RIMTAI SAKO, KAD
GRILIUI VIETOS YRA IR – UŽTENKA.
Pačiuose namuose erdvės nedidelės, tačiau gerai apgalvotos: trisdešimties kvadratinių metrų svetainė kartu su virtuve bei darbo vieta, dešimties kvadratų tėvų miegamasis, dvylikos kvadratų vaikų miegamasis dviems vaikams, dar vienas aštuonių kvadratų kambarys, kuris šiuo metu tarnauja kaip sandėliukas, tačiau ateityje, vaikams paaugus, galės tapti nedideliu miegamuoju, taip pat – nedidelis vonios kambarys ir katilinė, kurioje užtenka vietos ir šildymo sistemai (dujų katilas), ir rekuperacijai, ir skalbyklai. Paklaustas, ar netrūksta vietos gyvenimui ar daiktams susidėti Vincentas patikina, kad tikrai ne: „Namo išplanavimas labai geras, todėl vietos netrūksta. Tik spintų per daug suprojektavote! Mes stengiamės turėti kuo mažiau daiktų, todėl dalies spintų kol kas dar net nepasigaminome, puikiai telpame ir turimoje erdvėje.“
Nedideliuose namuose svarbiausia – svetainės erdvė. Čia gyventojams, atsikraustantiems iš buto Vilniaus Senamiestyje, suprojektuota trijų metrų aukščio erdvė. Be to svetainė vizualiai tęsiama į erdvią lauko terasą po stogu, o iš jos – dar toliau į žalumą kieme. Architektūriškoje aštuonių metrų pločio terasoje vaizdo neužstoja nei viena kolona, tam konstrukciškai nesudėtingame mažame name buvo panaudotas ne toks ir paprastas klijuotos medžio sijos sprendimas terasos stogui laikyti, ir buvo verta! Termo mediena kaltoje terasoje šeima praleidžia didelę dalį savo vasaros laiko, specialiai šiai erdvei susiprojektavo ir lauko kėdes, kurios, turime prisipažinti, mums labai patinka.
Prisimename, kad dar pirmo mūsų susitikimo metu Neringa ir Vincentas pavadino save minimalistais, o dabar matome jau išpildytą jų minimalistinį gyvenimo būdą, prie kurio prisidėjome ir patys. Šeima džiaugiasi, kad netoliese kuriasi ir kiti gražūs, minimalistiniai gyvenamieji namai. Akivaizdu, kad tikriems minimalistams svarbu ne tik patiems gyventi patinkančiuose namuose, bet lygiai taip pat ir aplinkui esanti aplinka, jos estetika.
Kainos subtilybės
Tačiau ar mažas, minimalistinis namas – atitinkamai ir kainuoja mažai? Nebūtinai. Šeimininkai skaičiuoja, kad namo statyba ir įrengimas jiems kainavo apie šimtą tūkstančių eurų be vidaus baldų, išlaidų projektavimui ir lauko inžinerinių tinklų įvedimo, tačiau įtraukiant tai, kad statybomis rūpinosi profesionalus darbų vadovas, kuriam atiteko penkiolika procentų nuo darbų vertės.
MARIUS VERTINDAMAS BENDRĄ PATIRTĮ
NAMŲ STATYBOS KAINOSE
APIBENDRINA ŠĮ NAMĄ KAIP
„PRABANGŲ 80 KV. M NAMĄ.“
„Pastebėjau įdomų dalyką apie statybų kainas ir jų vertinimą. Iš pradžių viskas atrodo labai gerai: gauni finansavimą iš banko, sutari su rangovu. Tuomet jis teikia sąmatas, pavyzdžiui, dabar darysime pamatus, kainuos 12 000 eurų, entuziastingai jam sakai – gerai, darom. Tada praeina kažkiek laiko, rangovas siūlo įrengti labai gerą dušo lataką, kuris kainuos 250 eurų, džiaugiesi, įrengi. O tada vienu metu pradedi taupyti nei iš šio nei iš to! Pavyzdžiui, svetainėje esantys šviestuvai kainavo po 12 eurų (juokiasi). Įvyksta toks mastelio nepajautimas statybų pradžioje ir pabaigoje,“ – įspūdžiais dalinasi Neringa.
Domimės, ar šeimininkai prieš pradėdami statybas tiksliai žinojo, kiek viskas kainuos. Čia Neringa pateikia vertingą įžvalgą: „Žinojome, kiek viskas kainas iki vidaus apdailos ir šita kaina pernelyg nesvyravo. Daug daugiau neaiškumo buvo su vidaus apdaila. Atrodo, kad tai jau neesminiai darbai, o tuomet paaiškėja, kad ir sienas nudažyti nemažai kainuoja, dar reikia plyteles sudėti ir t.t. ir t.t. Taip pat, kai jau prasideda vidaus apdailos etapas, imi taupyti, nes pinigai eina į pabaigą, nors atrodo, kad darbų jau irgi beveik neliko. Iš pradžių atrodo, kad ar 30 eurų už kvadratą, ar 5 nedideliame vonios kambaryje nesudaro esminio skirtumo, o tada pamatai, kad bendroje sumoje skirtumas yra.“
Rangovas ir statybos
Be piniginės namo statybos darbų pusės nė kiek ne mažiau svarbus laikas ir energija, kurių šis procesas gali pareikalauti. Abu namų šeimininkai patvirtina mūsų griežtą įsitikinimą, kad statybose svarbiausia – geras darbų vadovas: „Mes labai už tai, kad statybos vyktų tik per rangovus, nes tuomet pats savo galvos gali visai nesukti. Kitu atveju gali prisistatyti nesąmonių,“ – įsitikinusi Neringa, – „darbų vadovas labai padeda, bet ir kainuoja, žinoma. Tačiau jis sutaupė labai daug mūsų laiko ir nervų. Be abejo, tai priklauso nuo to, kaip vertini savo paties laiko kainą. Bet kuriuo atveju, manau, kad asmeninė ramybė yra brangesnė.“ Šeima, atrodo, tvirtai laikosi šios nuostatos. Pokalbio metu paaiškėja, kad jiems labai patinkančias vonios plyteles išrinko ir užsakė mūsų interjero dizainerė Eivina, jie jų gyvai net matę nebuvo. Ir sprendimas – teisingas, ir laikas – sutaupytas.
„DAR STATYBOSE LABAI GERAI, KAI TAVO RANGOVAS TURI GERĄ HUMORO JAUSMĄ.
JEI ATSIRANDA KOKIA NORS PROBLEMA, JI BŪNA VIENAIP AR KITAIP IŠSPRENDŽIAMA,
IR NUOTAIKA DĖL TO NIEKAM NESUGENDA,“ – TOLIAU SAVO PATIRTIMI DALINASI NERINGA.
„Ar bent jau juokinga būna…“ – pritaria Vincentas. Galų gale visi nusprendžiame, kad tai svarbu kiekviename darbe. Faktas, kad statybų metu visuomet iškyla vienokių ar kitokių kliūčių, problemų, nesusipratimų. Jeigu į kiekvieną jų reaguosi kaip į esminį, kovosi, gali būti itin sunku morališkai. Tuo tarpu svarbu suprasti, kurios problemos privalo būti išspręstos, kurios – nėra tokios svarbios, ir šio prioritetų sąrašo atidžiai laikytis.
Kalbantis toliau sužinome, kad Neringos ir Vincento darbų vadovui labai patiko pats namas, jo architektūra, todėl, matyt, jį statė itin nuoširdžiai. Čia pasipila pokštai apie stogo terasą. Pasirodo, kad praktiškajam rangovui ji iš viso namo projekto vienintelė atrodo nereikalinga, na o šeimininkai nuolat jam pabrėžia, kad ja – nuolat naudojasi. Na, nes juk namai skirti ne tik atlikti esmines funkcijas, bet ir gyvenimo poezijai kurti.
Tuo tarpu iš lauko grįžta sušalęs fotografas, kaičiama arbata. Tuomet kalba pasisuka apie laukiančius šalčius. „Laukiam dabar, kol šalčiai ateis, bus minus trisdešimt. Pažiūrėsim tada, ar namą gerai pastatėm,“ – juokiasi Vincentas. Vis dėlto pora dar vasarą atliko namo sandarumo testą, tuomet iškart ir pamatė, kad langai ir durys buvo prastai įmontuoti, tad juos iškart papildomai sandarino. Tačiau buvo vasara, tad buvo apsieita be didesnių nuostolių, ir dabar – galima ramiai laukti šalčių. Na, o mes patyliukais džiaugiamės, kad darbas su profesionalais – architektais, interjero dizaineriais, darbų vadovu, energetinio efektyvumo specialistais – statybų procesą jaunai porai padarė pakankamai paprastu, komfortišku, neilgu, tad dabar galima tiesiog džiaugtis rezultatu – namais.
Gyvenimas nuosavame name vs. Senamiestyje
Žinodami, kad anksčiau pora gyveno Vilniaus Senamiestyje, klausiame, ar įsikėlus į nuosavą namą tylioje sodų bendrijoje jiems nėra per ramu. „Ne, tikrai ne! Galėtų būti ir dar ramiau,“ – sako Vincentas, – „o jei rimtai, tai aš visiškai nejautrus aplinkai. Man svarbiausia – mano lova, kompiuteris, o daugiau nieko gali ir nebūti. Neįsivaizduoju, kaip gali būti per ramu.“ Neringa vyrui pritaria: „Čia gyvename nuo birželio pradžios ir nuolat džiaugiamės, kaip mums čia gerai. Kaifuojam! Kažkada neseniai važiavau taksi namo. Privažiavus jau visai arti staiga nustebau: O, čia mūsų namas?! Oho, kaip gražu!“ Visi juokiamės, o kartu norime sužinoti šitos laimės priežastis ir jas pakartoti.
Neringa toliau nuosekliai pasakoja įspūdžius, tad darosi aiškiau: „Kai gyvenome Senamiestyje, vis išeidavome į miestą. O ten vis nusiperki kavos, krosaną… Dar užsuki į GO9, randi išpardavimą… Gyvendami čia praleidžiame beveik visą savo laiką namų erdvėje arba lauko terasoje vasarą. Mokame tik už vandenį, elektrą ir dujas! Vasarą tai čia išvis malonumas – atsidarome langus į terasą, suželia medžiai, gyvatvorė, aplink matome tik gamtą, beveik jokių žmonių, nuo stogo matosi oro balionai.“ Vincentas prideda: „Taip! Užbėgi ant stogo su vaiku, visiems pamojuoji, skraiduoliai irgi pamojuoja atgal, nuostabu. Šalia ir miškas, einame pasivaikščioti. Gyvendami Senamiestyje eidavome pas draugus į svečius, o dabar jie pas mus atvažiuoja.“
Draugai ir kaimynai
Kalbant apie santykį su kitais žmonėmis gyvenant nuosavame name kaipmat iškyla tvoros klausimas. „Mes turbūt vieninteliai šiame rajone gyvename be tvoros. Keistuoliai!“ – pasakoja Neringa, o Vincentas juokauja: „Aš esu už tai, kad Lietuvoje tvoros apskritai būtų uždraustos!“ Čia Neringa paaiškina šį keistuolišką požiūrį: „Atrodo, kad tvora – nesvarbi detalė, bet kai ji yra, nors ir sutari su aplinkiniais žmonėmis, ji iškart apriboja, atrodo, kaip aš čia imsiu ir užeisiu į kitą kiemą? Tuo tarpu tvoros neturėjimas labai padeda užmegzti kontaktą su kaimynais, tiesiog nueini, pasikalbi, susipažįsti. Taip mes su keliais kaimynais labai greitai susidraugavome. Visus matome. Ne tik kaimynai mus mato, bet ir mes – juos. Be to – taip daugiau erdvės.“
MINIMALISTINIS POŽIŪRIS Į NAMUS GERAS TUO, KAD
NEAPSIRIBOJA PAČIU PASTATU, GYVENTOJAMS LYGIAI TAIP PAT SVARBU,
KAS DEDASI UŽ LANGŲ, UŽ KAD IR MENAMOS TVOROS,
KOKIE ŽMONĖS GYVENA KAIMYNYSTĖJE, O VISA TAI –
PADEDA JAUSTIS BENDRUOMENĖS DALIMI, SAUGIAI, NAMUOSE.
Name Smėlynės soduose, atrodo, gyvena išties laimingi žmonės. Dalis laimės, žinoma, naujuose namuose, tačiau svarbus visas gyvenimo procesas, tad kokios jo sudedamosios dalys, kurių vertėtų pasimokyti? Visų pirma pora pasistatė būtent tokį namą, kokio norėjo patys, be to – nei per didelį, nei per mažą, tobulai tinkantį jų minimalistiniams įsitikinimams. Ne mažiau svarbu tai, kad visais projektavimo darbais rūpinomės mes, o statybos darbais – darbų vadovas, tad patys žmonės neturėjo be reikalo švaistyti laiko ar priiminėti sudėtingų sprendimų, todėl namas dabar – susijęs su maloniomis emocijomis, o ne statybų nuovargiu. Galop svarbu, kad gyvenimas nuosavame name kuria kiek kitokį gyvenimo ritmą nei būnant Senamiestyje, tačiau jis turi savo privalumų, kuriais gera mėgautis. Ir niekuomet nereikia pamiršti, kad namai – neapsiriboja tvora, namuose svarbus laikas praleistas su šeima, draugais ir net… kaimynais.
