Architektai: Marius Bliujus, Vitalij Avreicevič

Vieta: Prie Vilniaus

Plotas: 430 kv. m

Metai: 2023

Architektūros nuotraukos: Norbert Tukaj

Interjeras ir interjero nuotraukos: Petras Sakalauskas, Jurgita Mockaitytė

Landšafto architektė: Dovilė Ivanauskienė

Pirmas dalykas, kurį pastebėsite pažvelgę į šį gyvenamąjį namą, bus tai, kad čia daug įstrižų, įžambių linijų, mažai stačių kampų ir idealios  architektūrinės tvarkos. Pastatas suprojektuotas pievoje ant Neries kranto, aplink – mažai kitų pastatų, prie kurių reikėtų derintis, todėl nutarta prisitaikyti prie gamtinės aplinkos, kur vyrauja savita struktūra, sudaryta iš organiškų, įvairialypių ir švelnių linijų bei plokštumų.

Paprastai namus Šiaurės šalyse norima projektuoti Pietų ar Vakarų kryptimi – kad būtų kuo daugiau tiesioginės saulės šviesos bei šilumos, kurių mums taip trūksta. Tačiau kai sklypo Šiaurėje atsiveria vienos didžiųjų šalies upių – Neries – vaizdas, namo orientacija savaime nukrypsta į ją. Pailgame stačiakampio formos sklype įvažiavimas, ūkinis kiemas ir namas, atsižvelgiant į upės apsaugos zoną, suprojektuoti tolimiausiame sklypo krašte, Pietinėje jo dalyje.

Įvažiavę ar įėję į sklypą (o įėjimui pėsčiomis skirti atskiri varteliai ir takelis, kuriuo galima patekti į namą arba leistis žemyn į kieme esantį pirties namelį) pirmiausia atsidursite paradiniame kieme ir pamatysite namo dalį, kurioje yra didžiulis, 80 kv. m ploto garažas, talpinantis automobilius, motociklus ir kitą techniką, kurie – namo šeimininkų gyvenimo malonumas. Tai yra ilgoji „H“ formos namo dalis. Pasisukę į dešinę, išvysite ir pagrindinę, gyvenamąją namo dalį, dėl jaukumo pridengtą žalia augalų sala. Vieno aukšto, natūraliomis medžiagomis apdailintas namas savaime įsilieja į gamtiškos aplinkos sklypą.

Gyvenamosios patalpos išdėstytos „H“ raidės kompozicija. Per vidurį – pagrindinė gyvenamoji erdvė su dviem terasomis tiek į Šiaurės, tiek Pietų kryptimis. Į vieną pusę nuo jos – tėvų miegamojo erdvė su įėjimo į namą zona bei pagalbinėmis patalpomis, o į kitą – vaikų.

Įėjimo ir pagalbinė zona apima drabužinę, katilinę bei WC ir koridorių, kurio viename gale – durys į garažą, o kitame – bendroji namų erdvė su lyg nuotraukoje sufokusuotu vaizdu link upės. Tėvų miegamojo zona orientuota upės kryptimi. Ją sudaro didelė drabužinė, kurios vienoje pusėje – erdvus vonios kambarys, o kitoje – pagrindinis miegamasis. Dvi miegamojo sienos yra stiklinės vitrinos, viena iš jų žiūri į kiemą ir jo gale tekančią Nerį, o kita – į pagrindinę namų terasą, į kurią galima tiesiai ir išeiti.

Bendrosios namų zonos centre – valgomasis stalas, prie kuriuo gali susėsti aštuoni asmenys. Vienoje stačiakampės erdvės pusėje virtuvė su sala, o kitoje – svetainė. Įdomu, kad ši erdvė visiškai permatoma, skaidri ir atvira, t.y. tiek į Šiaurę, tiek į Pietus bendrąją erdvę nuo lauko ir gamtos atskiria tik stiklo vitrinos. Tad galite įsivaizduoti, kaip čia nuostabiai šviesu, o jausmas – lyg gyventumei gamtos apsuptyje ištisus metus.

Į priešingą pusę nuo tėvų zonos, kitoje bendros erdvės pusėje, įkurta vaikų karalystė. Čia suprojektuoti du vaikų kambariai, vienas į Šiaurės, kitas į Pietų pusę. Juose, kaip ir tėvų miegamajame, po dvi kambario sienas užima vitrinos, todėl čia, kaip ir likusiose namo gyvenamosiose erdvėse, itin šviesu ir jauku. Kambarius skiria vonios kambario bei darbo/svečių kambario patalpos, tad užtikrinamas vaikų privatumas.

Namo išorinės sienos, tarsi apsauginis kevalas, suprojektuotos lygiais, stačiais kampais, šiose sienose nedaug langų, tik tiek, kiek būtinai reikia funkciškai, o šie fasadai, kaip ir namo stogas, dengti natūraliu, tamsiai pilku, beveik juodu skalūnu, tad atrodo rimtai, patikimai, kaip tvirtovė. Norint skalūno fasadams ir stogui suteikti truputį švelnumo ir priartinti prie gamtinių motyvų, buvo sukurtas specialus, nepastovus, natūraliai besiskleidžiantis raštas.

Tuo tarpu į kiemą, vidines terasas, į namų vidų orientuoti fasadai – labiau organiškų, minkštesnių, įstrižų formų, ir šie fasadai sudaryti beveik vien iš stiklo vitrinų, tokiu būdu namus atveriant į supančią gamtą. Šios vitrinos suteikia namo architektūrai lengvumo ir yra vertas dėmesio akcentas, tačiau jų projektavimas ir įgyvendinimas nebuvo paprastas dėl to, kad beveik visos jos – skirtingos ir unikalių formų, turinčių labai mažai stačių kampų, kaip ir bet kurie gamtiniai elementai. Tad įdėti darbo ir kūrybiškumo tikrai buvo verta. Vienintelis vidinis fasadas be vitrinų – garažo vartų bei įėjimo į namą siena – dengta medžio apdaila, taip pabrėžiant įėjimą į namus.

Namui suprojektuota išskirtinė, jautri žemo dvišlaičio stogo kompozicija. Norėta namą kuo labiau integruoti į gamtinį sklypą, todėl nei tiesus plokščias stogas, nei pabrėžtinai aukštas ir šlaitinis stogas atrodė kaip išsišokimas. O štai lengvai nuožulnus, tuo pačiu tamsiu natūraliu skalūnu kaip ir fasadai dengtas stogas primena kalvelę pievoje. Ant stogo specialiai buvo vengta įvairių techninių įrenginių, čia įrengti tik minimalūs sniego laikikliai bei minimalaus dydžio kaminėliai.

Taip pat reikia paminėti ir didžiulį šių namų kiemą, kuriame, kiek žemiau link upės, suprojektuotas pirties namelis. Čia – virtuvėlė ir pirtis, taip pat – lauko terasa su baseinu. Architektūriškai namelis atkartoja pagrindinį namą, tik be skalūno čia daugiau medžio apdailos, konceptualiai derančios su pirtimi ir laiko leidimu lauke.

Sklypui leista tiesiog būti laisva pieva, ir iš gyvenamųjų erdvių mėgautis už jos bei toliau esančiu kintančios upės tėkmės vaizdu. Vienintelė išimtis joje – landšafto meistrų suprojektuoti elegantiški organiškų, apvalių formų augalų darželiai, kuriuose galima užsiimti kūrybine botanika išsaugant bendrą architektūrinę sklypo tvarką ir struktūrą. Dabar jau akivaizdu, kad „Namas gamtos ritmu“ gavo savo vardą, nes kiekvienoje jo ir jo sklypo dalyje gamtos elementai yra labai pageidaujami, įtraukiami į kasdienį gyvenimą ir švenčiami.