thumb2

La Géode – nedidelis 5 butų daugiabutis namas įsiterpęs siaurame sklype tarp dviejų esamų pastatų Montrealyje, populiariame Plateau Mont-Royal rajone, kuris projekto autorių, ADHOC architektų, apibūdinamas kaip itin gyvybinga ir aktyvi miesto vieta. Įsigilinus į Montrealio miesto problematiką architektams gimė poetiškas konceptas, kuris leido šią gyvą kaimynystę papildyti šviežaus oro gūsiu, sukuriant itin šiuolaikišką, nišinį daugiabutį namą jauniems profesionalams, poroms bei šeimoms. Architektūriniai sprendimai – intriguoja, tad nutarėme detaliau aptarti kas, kaip ir kodėl šiame projekte buvo sėkminga.

 

Pirma: Atsispirti nuo problemos

Priežastis, kodėl būtent šioje vietoje turėjo atsirasti būtent toks pastatas – kartu urbanistinė ir socialinė. Montrealis, kaip ir daugelis kitų miestų visame pasaulyje, susiduria su miesto plėtimosi į šonus problema, kai gyventojai kraustosi gyventi į priemiesčius. Kodėl tai yra problema?  Labiausiai suprantamas argumentas kiekvienam iš mūsų – ilgėja kasdienių kelionių laikas: į darbą ir atgal, į mokyklas, užklasinę veiklą ir t.t. Miestui tai – spūstys, papildoma infrastruktūra. Tuo tarpu miesto, net miesto centro teritorijoje vietos, galimybių, potencialo tikrai daug. Ko trūksta, kad centrinės teritorijos būtų vėl aktyviai apgyvendintos?

DAŽNAI GYVENIMAS PRIEMIESTYJE SIŪLO TRIS ESMINIUS DALYKUS:

PRIVATUMĄ, KOKYBIŠKAS LAUKO POILSIO ERDVES BEI INDIVIDUALUMĄ

(GALITE ĮSIGYTI AR PASISTATYTI BŪSTĄ, KURIS LABIAUSIAI PATINKA).

AR GALIMA ŠIUOS TIKSLUS PASIEKTI DAUGIABUTYJE MIESTO CENTRE?

ADHOC architektai parodė, kad taip. Dar daugiau – aktuali problema įkvėpė poetišką architektūrinį konceptą.

01_02  01_01

Antra: Architektūrinis konceptas,  kuris sprendžia miesto ir žmonių problemas

La Géode – taip pavadintas projektas, toks ir jo konceptas. Geodas, tai nedidelis plyšys uoloje ar akmenyje, kurio paviršius – natūraliai padengtas kristalais ar kitais mineralais. Net ir architektų tarpe toks konceptas – gana poetiškas. ADHOC komanda nesidalija istorija, kaip jis atsirado. Tačiau daugeliu atžvilgių ši idėja padėjo sukurti ne vieną puikų sprendimą. Geodas pagal savo apibrėžimą turi dvi pagrindines dalis – paprastą, atšiaurią išorę ir stebinantį, dailų vidų, šios dalys akivaizdžios ir projekte.

Pradėkime nuo išorės. Retai kada pamatysite architektūriškai itin išsiskiriantį daugiabutį namą. Pirma, tai yra namai, todėl turėtų būti privatūs, netraukiantys nereikalingo dėmesio. Antra, žinoma, retai kada šiems pastatams skiriamas išskirtinis biudžetas. Tokiu atveju daug geresnis sprendimas – jautriai įsilieti į kaimyninę aplinką, su ja susidraugauti.

Šiuo atveju tarp dviejų skirtingo aukščio pastatų esantis La Géode aukščiu prisitaiko prie abiejų. Tai, atrodo, sudėtingas uždavinys, tačiau viduje formuojamas privatus kiemas diktuoja pastato skaidymą tūriais, kurie leidžia didesnį lankstumą aukščiams ir dydžiams. Du tūriai tvarkingai užpildo tradicinį miesto bloką tarp dviejų gatvių, taip pat sukuria galimybę per vidurį turėti vidinį kiemą.

PASTATO GATVĖS FASADAI – ITIN PAPRASTI: TAMSIOS PLYTOS,

TVARKINGAI IŠDĖSTYTI DIDELI LANGAI VISIŠKAI SUSILIEJA SU APLINKA.

VIS DĖLTO YRA VIENA NEDIDELĖ UŽUOMINA APIE ARCHITEKTŪRINĮ NETIKĖTUMĄ,

KURIS LAUKIA VIDUJE: ĮĖJIMO Į VIDINĮ KIEMĄ ANGA ŠVIEČIA

LAUŽYTŲ FORMŲ ŠVIESAUS METALO LAKŠTŲ APDAILA.

02_01  02_02  02_03  02_04

Trečia: Niekada nepamiršti šviesos, žalumos ir žmogaus individualumo

La Géode vidinio kiemo architektūra lyg tie kristalai oloje ir yra svarbiausia dalis, kuri padeda išspręsti klausimą, kaip sukurti užmiesčio gyvenimo privalumus miesto centre. Pirmiausia, privatumas. Daugiabutyje jis, žinoma, nėra įmanomas šimtu procentu. Tačiau svarbiausia čia – galimybė turėti privačias, saugias bendras erdves, kur pažinotumėte visus savo kaimynus, saugiai galėtų žaisti vaikai, būtų galima palikti dviratį ar surengti kepsnių vakarėlį. Šią galimybę vidinis kiemas suteikia jau pats savaime.

03_01  03_02

Tuomet – kokybiškos lauko erdvės. Vidinis kiemas – nedidelis, bet detaliai apgalvotas: takai, medžio terasos, žali augalai kuria jaukią, savo namų atmosferą bendroje lauko erdvėje. Taip pat kiekvienas butas turi bent po vieną balkoną ar lauko terasą, į kiekvieną butą galima įeiti tiesiai iš kiemo. Svarbus sprendimas, kurį, atrodo, irgi įkvėpė geodo konceptas, šviesus, beveik švytintis kiemo eksterjeras iš trikampių metalo lakštų.

ŠI APDAILA KONTRASTUOJA SU NUOSAIKIA PASTATO IŠORE, STEBINA, BET SVARBIAUSIA –

KURIA ŠVIESŲ KIEMĄ. IŠ KUR SAULĖ BEŠVIESTŲ, MEDŽIAGA LENGVAI

ATSPINDI JOS SPINDULIUS, TAD ČIA – VISUOMET ŠVIESU.

Galiausiai – individualumas. La Géode – jau savaime išskirtinis pastatas. Išskirtinumą jam suteikia iš urbanistinės problemos kilęs konceptas, įspūdingas ir puikiai veikiantis vidinis kiemas bei nestandartiniai butai iš išorės įprastai atrodančiame name, o labiausiai tai, kad kiekvienas sprendimas – priimtas vadovaujantis tiek griežta funkcionalumo logika, tiek poetišku konceptu. Kiekvienas iš penkių čia esančių butų taip pat skirtingas, pritaikytas konkretiems poreikiams ar norams, čia – daug nestandartinių erdvių. Nesunku įsivaizduoti, kad tokia architektūra siekiantiems individualumo, jų požiūrį atspindinčių namų jauniems miestiečiams tikrai padarys įspūdį.

03_03  03_04

Kodėl visa tai svarbu?

Vilnius nėra tankus miestas. Vis dėlto jis sparčiai plečiasi į visus šonus, daugėja naujų gyvenviečių Vilniaus rajone, iki jų – toli važiuoti, daugėjant gyventojų didėja ir taip nemaži kamščiai gatvėse, o tokio dydžio mieste jų galėtų ir apskritai beveik nebūti. Kodėl visa tai vyksta? Iš dalies dėl to, kad nekilnojamas turtas toliau nuo centro – ne toks brangus. Vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad už tą pačią sumą galima įsigyti nedidelį, neišskirtinį butą centre ir pasistatyti kur kas erdvesnį namą už miesto, tokį – koks patinka jums. La Géode daugiabutis, žinoma, nedidelis, bet puikus pavyzdys, kaip identifikavus konkrečią problemą bei tikslinę auditoriją, galima išspręsti šią žmonių problemą ir sėkmingai vykdyti miesto plėtrą norima kryptimi.

 

Fotografijos: Adrien Williams / Medžiaga: “La Géode / ADHOC architectes” 01 Oct 2017. ArchDaily.