Teksto autorė: Saulė Juknevičiūtė
Šį savaitgalį, balandžio 28-29 dienomis, vyks Open House Vilnius (OHV) atvirtos architektūros savaitgalis. Šis renginys mums yra ypač svarbus. Net šeši mūsų komandos nariai yra aktyviai įsitraukę jį organizuojant. Margarita ir Gerda yra renginio organizatorės, Monika – mentorė rengianti ekskursiją Vilniaus televizijos bokšte, Eivina, Jana ir Povilas bus ekskursijų gidai. Be to, Kubinis metras yra OHV rėmėjas: mūsų studijoje nuo pat rudens vyksta organizatorių susitikimai. Susėdome pasikalbėti norėdami pasidalinti mintimis, kodėl galvojame, kad šis renginys – vienas kertinių kasmetinių įvykių Vilniuje.
Kubinio metro savanoriai OHV renginyje: Gerda, Eivina, Margarita, Monika, Povilas ir Jana
Margarita, Gerda, kas yra Open House Vilnius (OHV)?
Margarita: OHV yra renginys Vilniaus miesto gyventojams, kurio metu, paskutinį balandžio savaitgalį, yra atveriami įvairūs pastatai visame Vilniuje. Visų pirma, šie pastatai – aukščiausios architektūrinės kokybės, antra – paprastai jie būna mažiau prieinami ar matomi visuomenei, į kuriuos kasdien neužeisi. Renginys skirtas pažinti miestą ir jo architektūrą.
AŠ MANAU, KAD ARCHITEKTŪRA
KAIP MENO SRITIMI DOMĖTIS YRA LABAI ĮDOMU.
MES (OHV ORGANIZATORIAI, SAVANORIAI)
NORIME, KAD ARCHITEKTŪRA TAPTŲ
KASDIENIO POKALBIO DALIMI.
Gerda: Architektūra yra kultūros dalis. Žmonės nuolat kalba apie muziką ir kiną, taip pat galėtų kalbėti ir apie architektūrą, ją suprasti nėra taip sunku, kaip atrodo.
Margarita: Kitas OHV tikslas yra edukuoti žmones architektūros tema, kad jie geriau suprastų savo gyvenamąją aplinką, sugebėtų ją vertinti, žinotų, kuris pastatas yra geras, kuris – blogas, turėtų aiškią ir pagrįstą nuomonę, ar džiaugtis, ar protestuoti, kai mieste planuojamas naujas pastatas.
OHV programą sudarome pagal griežtus architektūrinius ir tarptautinius kriterijus (OHV yra tarptautinis projektas, vykstantis didžiuosiuose pasaulio miestuose). Daug diskutuojame, ką įtraukti į programą, ar pastatas to vertas, ar tikrai yra nepriekaištingos architektūrinės kokybės, kaip jis atrodo tarp kitų pastatų. Kartais įtraukiame į programą pastatus, kurių žmonės iš pirmo žvilgsnio nesupranta, kurie jiems atrodo negražūs, neįdomūs. Tokiu atveju visuomet siūlome ateiti į ekskursiją. Ekskursijoje išgirsite, kada ir kodėl pastatas atsirado, kokia buvo užduotis, koks sprendimas gimė architektui, į ką jis atkreipia dėmesį ir, pagaliau, kokias istorijas pastatas pasakoja.
Ar tiesa, kad renginys yra labai populiarus?
Margarita: Taip. Šiemet į dalį, keturiolika, pastatų galima patekti tik su išankstine registracija. Į dvylika pastatų žmonės užsiregistravo per vieną dieną. Tai neabejotinai rodo didelį OHV populiarumą. Mūsų renginys kasmet nuosekliai auga. Pirmais metais sulaukėme septynių tūkstančių vizitų, antrais – septyniolikos, pernai – dvidešimt septynių tūkstančių. Programos ir komandos prasme per šiuos metus išaugome dvigubai. Pirmais metais turėjome trisdešimt pastatų ir septynis organizatorius. Dabar planuojame vilniečiams pristatyti per šešiasdešimt pastatų, renginį organizuoja penkiolika žmonių.
Šešiasdešimt pastatų – daug. Kurie pastatai įdomiausi jums, kuriuos ypatingai rekomenduojate pamatyti?
Margarita: Man be galo patinka Kompozitorių namai. Jį programoje turėjome pirmais metais, prieš antrų metų renginį įvyko nelaimė ir pastatas dalinai sudegė, buvo remontuojamas. Šiemet po remonto jis vėl bus atviras vilniečiams.
Kompozitorių namai, architektai V. E. Čekanauskas ir V. Brėdikis, nuotr. N. Tukaj
Kompozitorių namai yra vienas geriausių vėlyvojo modernizmo pastatų Vilniuje. Pastatas yra sukurtas V. E. Čekanausko, 1959-1966 metais. Tuo metu jis buvo labai jaunas architektas, tai pirmas jo darbas. Manau, jis iš architektūros padarė meno kūrinį, būdamas šiame pastate pamatai architektūrą kaip meną. Tai tiek architektūra, tiek interjeru įspūdingas pastatas, įkvėptas Skandinavijos.
NORS TAI SENAS PASTATAS,
JAME MATOSI IR ŠIUOLAIKINĖS ARCHITEKTŪROS
BRUOŽAI, PRINCIPAI.
Gerda: Sunku išsirinkti iš savo vaikų vieną favoritą. Ko gero tai būtų taip pat V. E. Čekanausko projektuotas Žemės ūkio ekonomikos institutas ir skaičiavimo centras esantis Tauro kalno šlaite. Šiam architektui aš jaučiu silpnbę, nes jis įspūdingai konstruoja architektūrą, labai gerai valdo jos įrankius. Pastatas įdomus, nes yra labai ilgas, bet taip išformuotas, kad stambaus mastelio nė nepajusi. Jis suskaidytas lenktais laiptinių tūriais, taip pat įkastas į šlaitą. Įspūdingas jausmas, kai įeini į vieną lygį (žemės), o perėjus pastatą, kitame krašte jau esi trečiame aukšte. Kutena smegenis!
Žemės ūkio ekonomikos institutas ir skaičiavimo centras, architektas V. E. Čekanauskas
Mentoriai, savanoriai, kodėl jūs įsitraukėte į OHV veiklą? Kodėl tai jums yra svarbu asmeniškai?
Monika: Aš į OHV veiklą įsitraukiau pernai, kaip savanorė, nedrąsiai. Savanoriavau Swedbank centrinėje būstinėje. Mane vedė noras save išbandyti: ar aš galiu architektūros tema vesti ekskursiją ir sudominti žmones. Buvo įdomu, kaip šis procesas vyksta iš vidaus, pamatyti OHV virtuvę. Po to savaitgalio mano galva buvo užsipumpavusi, persprogusi nuo įspūdžių. Su tokia nuotaika prisijungiau prie šių metų savanorių ir nusprendžiau tapti mentore, t.y. ruošti naują ekskursiją Vilniaus televizijos bokšte, visai nuo nulio. Man labai įdomus informacijos rinkimo procesas, kaip ją parengti suprantamai kiekvienam, surasti razinkų. Dirbame dviese, kitas mentorius – iš TV bokšto. Jį sunku nustebinti, jis fotografas, turi autentiškų archyvinių bylų apie šį pastatą. Todėl – ypač įdomu.
Vilniaus televizijos bokštas, architektas Vladimiras Obydovas, nuotr. A. Pavelko
Eivina: Aš pirmą kartą OHV dalyvavau praėjusiais metais, prižiūrėjau renginį šiuolaikiniame, visiškai naujame interjere Rise Vilnius, tad man ši patirtis buvo aktuali pagal specialybę (Eivina yra interjero dizainerė, autorės pastaba), turėjau galimybę susipažinti su interjero autore. Nors taip pat susijusi su interjeru, tai buvo visiškai kitokia veikla nei kasdien.
MANE SUŽAVĖJO VEIKSMAS, JUDESYS,
ŽMONIŲ NORAS SUPRASTI INTERJERĄ.
Todėl šiemet norėjau pati vesti ekskursiją ir tai darysiu BEEPART Pilaitės kūrybinėse dirbtuvėse. Patekau į visiškai šiuolaikinės architektūros pasaulį! Smagu, kad tokiu būdu galiu gilinti savo žinias, mokytis ir tobulėti. Ir apskritai mane veža OHV projekto idėja! Man atrodo, kad žmonės architektūra, interjerais domisi ne tiek daug, kiek galėtų. Renginys yra puiki proga tai padaryti.
BEEPART Pilaitės kūrybinės dirbtuvės, architektas S. Liūga, nuotr. Miesto kadro
Povilas: Šiemet savanoris būsiu pirmą kartą. Noriu dalyvauti iš savanaudiškų paskatų, – kad žmonės nejučia pamiltų architektūrą ir daugiau ja domėtųsi. Kai mokiausi universitete man visada būdavo šiek tiek liūdna, kad Lietuvoje žmonės nesidomi nei naujais pastatais, nei klasikiniais. Aš manau, kad OHV yra puiki galimybė susipažinti su pastatais, į kuriuos įprastai nepateksi, sužinoti, kas tai per pastatas, kodėl jis toks, kokia jo atsiradimo istorija, kas čia buvo prieš tai. Pavyzdžiui, pasirodo, Lietuvos mokslų akademija – mano pastatas – prieš tai buvo bankas!
Lietuvos mokslų akademija, architektas M. Prozorovas, nuotr. Rūtos Kraujutytės ir Birutės Petruškaitės
Ekskursijos metu mes pasakojame pastato istoriją, kodėl jis yra kokybiškas architektūrine prasme.
TOKIU BŪDU ŽMOGUS, NESUSIJĘS SU
ARCHITEKTŪROS AR MENO PASAULIU,
APSILANKĘS EKSKURSIJOSE KELIUOSE PASTATUOSE,
IMA SUPRASTI, KAS YRA GERAI, O KAS – NELABAI.
Man visuomet žmonių domėjimosi architektūra pavyzdys buvo Olandija, kur architekto specialybė yra itin vertinama ir tokių renginių kaip OHV yra daugiau.
Jana: Šiemet vesiu ekskursiją antrus metus. Pirmais metais savanoriavau Mažajame teatre, o šiemet ekskursiją vesiu Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose. Tiesą sakant, šio pastato nesu pastebėjusi per savo gyvenimą Lietuvoje! OHV projektą aš ir matau kaip didžiules atviras duris žmonėms pastebėti puikios kokybės ir grožio, žavingą ir įdomą Vilniaus architektūrą ir interjerus. Gyvendamas savo mieste dažnai judi tais pačiais keliais, o ir čia pastatų, kurie giliau už medžių ar kieme, nepastebi. O kai galų gale pamatai pastatą nuotraukoje net netiki, kad šis pastatas stovi Vilniuje!
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vileišių rūmai, architektas A. Kleinas, nuotr. A. Ambraso
Man asmeniškai yra įdomu įsigilinti į pastatų istorinį aspektą, kadangi neteko nuosekliai mokytis Lietuvos istorijos.
TODĖL SU ISTORIJA SUSIPAŽĮSTU
PER ARCHITEKTŪRĄ,
MAN TAI YRA SMALSU, ĮDOMU.
Taip pat, žinoma, prisidėdama prie OHV turiu ir savanaudiškų paskatų. Kaip interjero dizainerei, man atrodo svarbu, kad žmonės turėtų galimybę domėtis architektūra ir interjeru, nes tai yra aktualu ir naudinga kiekvienam – kasdien.
Ar galite rekomenduoti šiuolaikinių pastatų, interjerų, kuriuose žmonėms būtų naudinga apsilankyti?
Jana: Aš pati norėčiau apsilankyti TREATWELL biuro interjere, taip pat GREEN HALL 2 interjere.
TREATWELL biuras, architektai Plazma, nuotr. L. Garbačiausko
GREEN HALL 2, architektai Archinova, Arrow Architects, nuotr. N. Tukaj
Margarita: Aš taip pat rekomenduoju apsilankyti biurų pastatuose GREEN HALL 2, QUADRUM, dar – Small Planet Airlines interjere.
QUADRUM, architektai Lund+Slaato Arkitekter, Arches, nuotr. N. Tukaj
Small Planet Airlines, architektai Plazma, nuotr. L. Garbačiauskas
Gerda: Taip pat labai įdomus yra VU Kairėnų botanikos parko Žaliasis pastatas–Augalas. Pro jį tikrai kasdien nepraeisi.
VU Kairėnų botanikos parko Žaliasis pastatas-Augalas, architektai Paleko Arch studija, nuotr. N. Tukaj
Monika: Manau, iš tiesų vertėtų šiek tiek išeiti iš miesto centro. Yra puikių pastatų ir kituose rajonuose.
REKOMENDUOJU SUSIPLANUOTI ILGESNĮ MARŠRUTĄ,
NUVYKTI Į TOLIAU ESANČIUS PASTATUS,
NE TIK SPONTANIŠKAI PASIVAIKŠČIOTI MIESTO CENTRE.
Marius: Aš būtinai eisiu į jau minėtus Kompozitorių namus, kadangi modernistai mokėjo kurti pastato istoriją, vientisai suvokti architektūrą ir interjerą. Po to planuoju apsilankyti GREEN HALL 2, kadangi noriu pamatyti kuo daugiau šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, kaip tą pačią modernistų idėją architektai įgyvendina šiandien.
Mariau, kadangi savo komandoje turime daug savanorių, kurie artėjant renginiui dalį savo darbo laiko skiria OHV, kodėl kaip įmonės vadovas galvoji, kad tai yra prasminga ir kodėl Kubinis metras remia OHV savo patalpomis ir žmogiškaisiais ištekliais?
Marius: Todėl, kad žmonės nėra robotai, taip? Turėdamas savo įmonę supratau, kad ji auga tiek, kiek augu pats, kiek auga joje dirbantys žmonės. Darbas įsuka į rutiną, darbe gali save iš dalies realizuoti, tačiau žmonės neauga vien darbe.
TAM, KAD ŽMOGUS AUGTŲ,
GAUTŲ IDĖJŲ IR JOMIS UŽKRĖSTŲ KITUS,
REIKIA IŠEITI IŠ BIURO RIBŲ.
OHV yra puikus pavyzdys, be to ši veikla yra dar gilesnis, nuoširdesnis įsitraukimas į architektūrą, tad tokio tipo tobulėjimas – vientisai augina visą komandą profesiniu požiūriu.
Visi pastatai ir daugiau apie renginį: http://www.openhousevilnius.lt/
Už vaizdinę medžiagą ačiū Open House Vilnius ir Kubinio metro komandai