stringio-1

 

Autorė: Dominyka Kybartaitė

 

Pastaraisiais metais visame pasaulyje miestams nevaldomai plečiantis, ypatingai sostinės susigūžė ir patankėjo, atrodo, nepakenčiamai. Pavyzdžiui, Pekinas per 40 metų pasikeitė neatpažįstamai dėl gyvenamųjų dangoraižių, gatvių, transporto pertekliaus. Reaguojant į šią problemą atsiranda naujas poreikis dideliuose miestuose statyti įperkamesnius, prieinamesnius, geresnę gyvenimo kokybę kuriančius daugiabučius namus, tuo pat metu, kaip ir anksčiau, ekonomiškai išnaudojant mažus žemės plotus, mažinti sąnaudas transportui ir pagyvinti bei paįvairinti miesto centrą. Dėl to architektai pradėjo laužyti galvas kaip galima pakeisti, atnaujinti pasenusį daugiabučio namo konceptą, grįžti atgal ir atsižvelgti į būsimą namų gyventoją, ne vien skaičiuoti naudingą plotą. 

Kas sukuria jaukumo jausmą, bendruomeniškumą? Architektai vėl svarsto apie tikrąją žmonių, gyvenančių butuose, realybę, jų poreikius, patogumą, svajones. Vėl tampa svarbi žmogaus fizinė, emocinė būklė, o ne pateikiamo koncepto architektūrinė tikimybė.

Šiame tekste aptariame keturis puikius ir be galo netikėtus daugiabučių namų projektus. Ar šie pavyzdžiai yra aktualūs mūsų palyginus nedidelio mastelio miestuose? Galvojame, kad net labai.

beijing1

Pekinas, 1970

beijing2

Pekinas, 2017

Iš vertikalaus į horizontalų

OMA biuro architektas Ole Schereen, paprašytas suprojektuoti daugiabučius Singapūre svarstė ir įprastų, vertikalių dangoraižių konceptą kaip tradicinį variantą. Tradicinis dangoraižis kuria socialinę hierarchiją, kuri neva atspindi žmogaus statusą visuomenėje pagal aukštą, kuriame jis gali sau leisti gyventi. Ši tradicija, be abejo, kuria izoliaciją bei priešiškumą tarp žmonių tiek pačiame pastate, tiek ir visuomenėje apskritai.

Tačiau jei visas žmonių gyvenimo kartu konceptas būtų bendruomeniškumas, o ne izoliacija? Jeigu architektas sugebėtų sukurti galimybę laisvai bendrauti, jaustis kolektyvo dalimi, o ne atskirais individais? Šios mintys paskatino išanalizuoti vertikalaus daugiabučio konceptą. Taip būtų galima sukurti erdvę, kurioje dalintis bendromis erdvėmis yra taip pat malonu, kaip ir turėti savo asmeninį privatumą. Vadovautis šia idėja dar labiau paskatino tai, kad apskaičiavę visą reikalingą plotą pastatyti įprastiems dangoraižiams, architektai suprato, kad jų būtų 12 pagal reikiamą 1040 butų skaičių, ir privatumo jausmas apskritai dingtų dėl per mažo atstumo tarp pastatų.

Projekte The Interlace (Persipynimas) vertikalūs bokštai yra sudėti horizontaliai, formuodami netradicinį šešiakampišką išdėstymą. Taip jie leidžia sukurti net 112% daugiau žalumos nei sklype buvo prieš pastatymą bei sukuria tiek visuomenines, viešas erdves, tiek ir privačias, uždaras.

Gyventojai dalinasi pastatų kompekso sodais, Olimpiniu baseinu, pėsčiųjų takais, žaidimų kambariais, kino teatru, vandens parku, sporto salėmis. Šis projektas yra reikšmingas tuo, kad nepaklūsta įsisenėjusioms nuostatoms, ir jame architektai apgalvojo gyventojų poreikius bei savijautą, atkreipė dėmesį ir į gamtą bei ekologiją.

7

The Interlace, Ole Schereen

6

3 1 2

the_interlace_by_oma_ole_scheeren_photo_-%c2%bc_iwan_baan_03

 

Atgal į gamtą

Daugiabučių sprendimai gali būti ir visiškai netradiciniai bei keisti aplinką radikaliai. Italų architektas Luciano Pia projektuodamas daugiabutį 25 Verde Turine, Italijoje panaudojo, galima sakyti, namelio medyje koncepciją.

Turinas kaip miestas yra gerai žinomas dėl Fiat ir Alfa Romeo automobilių, tačiau taip pat yra labai populiarus ir kaip žalias miestas, kur vis labiau įsitvirtina sveikas gyvenimo būdas. Turino merė Chiara Appendino skatina miestiečius atsisakyti mėsos ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą, ekologiją ir gyvūnų gerovę. Šis konceptas, ko gero, ir įkvėpė 25 Verde projektą.

L. Pia daugiabutis namas primena mišką, o ne pastatą, atkartodamas bendrą miesto tematiką. Naudojant industrines medžiagas, pavyzdžiui plieno kolonas (medžio kamieno formos), kurios laiko 63 gyvenamuosius blokus, maumedžio plokštes, tankią lapiją projekte, sukuriama atskirtis tarp interjero ir eksterjero. Visi gyvenamieji loftai yra skirtingi, išdėstyti laiptuotu, nepasikartojančių formų principu. Loftai apsupti specialiai pasodintais  medžiais, aukščiau esantys loftai turi savo lauko terasas.

Vien 50 medžių pasodinta vidiniame kieme, taip kuriant gamtai draugišką terpę, medžiai taip pat sumažina garso pralaidumą ir vietos užterštumą. Daugiabutis sukurtas taupyti energiją: naudoja geoterminę energiją šildymui ir šaldymui, lietaus vandens surinkimą palaistyti  pastato augalus bei natūralią lauko ventiliaciją. Laikui bėgant pastatą apsupusi augmenija augs ir žydės, kurdama savo unikalų mikroklimatą. Ilgainiui, galutinai apgaubdama daugiabutį, ji suteiks gyventojams tikrą gyvenimo gamtoje pojūtį ir kokybę.

8

25 Verde, Luciano Pia 

9 1112

 

image image-2image-1

Pastatas – ryšininkas

Kaip sukurti bendruomeniškumo jausmą didmiesčiuose, kai vienintelė išeitis yra projektuoti vertikalų dangoraižį dėl mažo žemės ploto? Dažniausiai gyventojai patenka į namo vidų, pakyla liftu, praeina koridorių ir atsiduria savo bute, tikriausiai nesutikdami kaimynų ir tarpusavyje nebendraudami, net nepasisveikindami. Joane Gang, amerikiečių architektė, visuomet savo projektuose siekia kurti sąlygas žmonių bendravimui. Atlikdama visuomeninius projektus, pavyzdžiui, pakeisdama policijos nuovados automobilių stovėjimo aikštelę į krepšinio žaidimų aikštę, ji kuria saugią aplinką vaikams, ramybę jų tėvams ir linksmą atmosferą policininkams.

Architektės daugiabučio dangoraižio projekte Aqua fasadas atlieka ryšininko tarp gyventojų funkciją. Savita architektūrinė forma kuriama iš skersai išdėstytų perdangų plokščių, kurios atlieka ir terasų, balkonų aplink dangoraižį vaidmenį. Šie horizontalūs elementai suprojektuoti pagal vaizdus į miestą, dienos šviesą ir kiekvieno buto poreikį. Strategiškai, tarsi išlipdytos skulptūros, erdvūs balkonai sukuria  gyventojams patogias terasas leisti laisvalaikį, kuriose kaimynai taip pat yra skatinami bendrauti.

Šis architektūrinis sprendimas yra atsakas į esmines šių dienų urbanistines problemas: miesto tankį, kontekstą, artumo su gamta, grynu oru trūkumą bei gyvenimo kokybę.  Aqua tikrai nėra sukurtas tam, kad susilietų su aplinka ir šalia esančiais pastatais. Šis projektas tikslingai išsiskiria, tačiau kartu papildo miesto vaizdą, atkreipia dėmesį.

Architektė teigia, kad pastato dėka kaimynai maloniai bendrauja tarpusavyje, kalbasi būdami balkonuose, kai kurie netgi susituokė ar pradėjo kurti bendrus projektus, pavyzdžiui, įkūrė organišką sodą ant pastato stogo.

Kuriama architektūra turi ir kur kas labiau apčiuopiamų privalumų. Vėjas dėl specifinės balkonų kompozicijos lūžta ir leidžia gyventojams patogiai įsitaisyti lauke be didelių vėtrų, kurios yra būdingos aukštiems pastatams.

 

062799_003

Aqua, Joane Gang

13 14 15

17 18 16

Sumanus dizainas – Tetrio principu

Paskutinis projektas, kuriuo norime pasidalinti – tikriausiai pats praktiškiausias ir savo principais bei masteliu suprantamiausias Lietuvai – kolegų BIG iš Danijos vienas pirmųjų projektų, nebrangių daugiabučių namų kompeksas VM Houses.  Šis pastatas buvo tiesiog revoliucija nedideliam Kopenhagos miestui, pamėgusiam mažus, siaurus, bohemiškus pastatus. VM daugiabutis sudarytas iš dviejų atskirtų blokų, kurių formos primena raides V ir M.

Kiekvienam butui čia kuriama dviaukštė erdvė vakarinėje pusėje ir platus panoraminis vaizdas pietuose į parką. Kiekvieno dviaukščio buto forma yra specifinė ir atitinkanti kaimyninius du blokus, tad juos tris sujungus į vieną erdvę reikia tik vieno koridoriaus, tokiu būdu architektai sutaupė itin daug vietos bei lėšų statant šį projektą.

Dėl tokio išplanavimo, kurį tikrai galima pavadinti genialiu, butai galėjo būti palyginus nebrangūs ir todėl per vieną sekmadienį jų buvo parduota netgi 150. Šis daugiabutis turi 80 skirtingų tipų butus, kurie yra programiškai lankstūs ir atviri individualiems gyventojų poreikiams, tarsi mozaika ar Tetris  pritaikyti skirtingiems gyventojų gyvenimo būdams. Šis projektas yra ypatingas savo išplanavimu, paprastumu ir inovatyvia ideologija. Pasirodo, išskirtinį daugiabutį mieste pastatyti galima praktiškai ir nebrangiai, tuo pat metu atsižvelgiant į gyventojų poreikius bei patogumą.

screen-shot-2017-08-17-at-04-43-29-popiet

VM House, BIG

untitled-3 19

20

21

22

Galbūt Lietuvoje milijoninių miestų dangoraižių džiunglių problemos dar ir neturime, tačiau vis daugėja norinčių gyventi miesto centre, kur, bent Vilniuje, neįtikėtinu greičiu ir tankiu spraudžiasi vienas daugiabutis namas po kito. Siekdami išsaugoti gyvenimo mieste grožį ir gyvenimo kokybę, kaip gyventojai turėtume savo kartelę kaip reikiant pakelti, o kaip architektai – nepamiršti, kad formuojame miestą ir miestiečių gyvenimo būdą.