Ašies namas

Architektai: Marius Bliujus, Vitalij Avreicevič, Gerda Vaitkevičiūtė

Vieta: Prie Vilniaus

Plotas: 430 kv. m

Metai: 2021

Nuotraukos: Norbert Tukaj

Kiekvienas elementas ir kiekviena mintis šiame projekte turi savo ašį. Pagrindinė ir svarbiausia ašis eina iš Pietų į Šiaurę, nuo įvažiavimo į kiemą, nuo miškelio viename stačiakampio sklypo gale, iki upės kitame. Ši ašis svarbi tiek pastatų, zonų išdėstymui sklype, tiek ir erdvių planavimui namo viduje. Be to, palei šią ašį sklypas leidžiasi link Neries upės, kur ir krypsta žvilgsnis.

Išorėje

Į Rytus, į dešinę nuo pagrindinės ašies – viešesnės namų zonos: įvažiavimas, automobilių parkavimas, svetainė, valgomasis, baseino namelis – pramogų zona lauke, sporto aikštelė. Tuo tarpu į Vakarus, į kairę – privačios erdvės: miegamieji, sodas, kita sporto aikštelė. Kad ir kiek įvyko pasikeitimų projektavimo procese nuo pradinės idėjos, ši ašis visada išliko ir išlaikė namų funkcinę struktūrą ir architektūrinę kompoziciją.

• 

• 

Dar dvi svarbios ašys atsiskleidžia pastato tūrinėje kompozicijoje – balta ir juoda. Balta stogo ir pamato juosta iš viršaus ir apačios apjuosia juodą pagrindinį namo tūrį. Ties Šiaurės–Pietų ašimi baltos juostos šį turį paleidžia, jis ima sklęsti ore, nepasiduodamas traukos jėgai natūralioje, skersinėje sklypo nuokalnėje. Taip pagrindinė ašis dar labiau pabrėžiama, o Vakarinis, privatusis tūris, prilaikomas grakščių kolonų, tampa architektūriniu akcentu.

Ši kompozicija akį džiugina subtilia, paprasta estetika, bet ją sukurti iš konstrukcinės pusės nebuvo lengva. Jei Rytinėje, viešojoje namo dalyje visos praktinės dalys – konstruktyvas, apšiltinimai, inžinerija, pakabinamos lubos ir kt. – suprojektuotos baltųjų linijų aukštyje, tai Vakarinėje, privačioje dalyje, visa tai privalėjo sutilpti į daug mažesnį, juodos linijos, aukštį. Negana to, namo statybos procese ne kartą vyko pokyčiai, keitėsi konstrukciniai sprendimai, medžiagos, inžinerinės idėjos, bet architektui nuolat lankantis statybų aikštelėje, dalyvaujant procese, pavyko linijas išlaikyti.

Rytinė, viešoji namo dalis, kur suprojektuota svetainė, valgomasis, yra ir aukštesnė, joje norėjosi daugiau erdvės, todėl čia vidaus patalpų aukštis yra beveik 4 metrai (3,9 m). Tuo tarpu privačioje zonoje, kur miegamieji, į šį aukštį turėjo sutilpti ne tik patalpos aukštis, bet ir visa namo konstrukcija su apšiltinimu ir inžinerija. Čia patalpos aukštis – 2,7 m, o kaip į likusius 1,2 m sutalpinti visa kita? Sprendimas buvo apatinėje, grindų dalyje įprastus konstrukcinius sprendimus apversti aukštyn kojomis. Tradiciškai konsolinėje pastato dalyje po betono plokšte dedamas apšiltinimo ir apdailos sluoksnis, o virš – grindų sluoksnynai ir apdaila. Šiuo atveju dailiai išlieta betono plokštė buvo pastatyta iškart ant ją prilaikančių kolonų, o apšiltinimas buvo dedamas virš jos. Apšiltinime dėliojami vamzdynai, komunikacijos, t. y. du sluoksnius suliejant į vieną pavyko sutaupyti  apie 15 cm aukščio. Be to šis, ore sklendžiantis privatusis tūris suprojektuotas ant atskirų pamatų nei likusi namo dalis. Tad net pastato konstrukcijos sureagavo į natūralų sklypo reljefą bei pagrindinę architektūrinę – ašies – idėją.

Fasadas tarnauja lygiai tai pačiai Šiaurės–Pietų ašies idėjai. Miegamųjų namo dalies langai siauri, pailgi, su palangėmis, uždaresni, kuria privatumą ir jaukumą. O svetainės erdvėje – priešingai, viskas skaidru, suprojektuoti vitrininiai langai su stiklo paketais nuo grindų iki lubų. Čia didelė vertė – nedaryti horizontalių dalinimų languose. Stiklo paketų aukštis nuo viršaus iki apačios – 3,9 m, plotis – 2,5 m, o sudalinimo profiliai – vos 2 cm pločio, t. y. beveik nematomi. Storesni rėmai yra tik ten, kur stumdoma lango dalis, atsiverianti į lauką, terasą. Čia vitriną irgi buvo galima daryti per visą aukštį, bet tuomet būtų reikėję varikliuko  atidarymui, nes žmogui ranka atidaryti tokį langą taptų nebeįmanoma.

Fasadų apdailoje naudojamas kontrasto principas, juodosios ašies tūris su baltomis horizontaliomis stogo ir pamato ašimis. Juodajai daliai naudotos accoya medienos, apdirbtos japoniško deginimo būdu, 4 cm pločio lentelės. Kadangi accoya yra labai stabili mediena, ji išlaiko savo formą, yra atspari orų poveikiui. Natūrali medžio tekstūra – maloni akiai ir liesti ranka, kontrastuoja su baltu, lygiu, beveik steriliu tinku. Šios medžiagos naudotos visų sklype esančių pastatų apdailai – tiek pagrindinio namo, tiek stoginės–sandėliuko, tiek baseino namelio, taip sukuriant ne tik harmoningą vaizdą, bet ir pojūtį.

Fasadams svarbus ir lauko apšvietimas, kadangi jis padeda išryškinti tūrinius akcentus prietemoje, tamsoje. Apšvietimas pabrėžia baltąsias horizontales, ties jomis, palei visą fasado ilgį eina LED juosta, tiek iš priekinės, tiek iš galinės namo dalies. Tokiu būdu taip pat išryškinami funkciniai įgilinimai, kur yra įėjimas į namus, kur vieta automobiliams, kur terasa. Taip pat apšvietimu išryškintas ir konsolinis Vakarinis tūris, apšviestos jį laikančios kolonos.

Viduje

Šiaurės–Pietų ašies motyvas namo viduje ne tik menamas, bet ir vizualus. Į namus patenkate įeidami pro pagrindinį įėjimą, kuris ir yra ant šios ašies. Nuo pat priebučio, pagrindinių durų vitrinos, galite matyti tiesiai per namą, per vitriną kitoje jo pusėje, išeinančią į terasą, o dar toliau akys krypsta link Šiaurinio horizonto, Neries ir miško tolyje už jos. Be to, juodoji lauko siena nepastebimai, per didžiulius langus pereina į namų vidų, laukas ir vidus susilieja į vieną.

Vakaruose, už tamsios sienos – privati miegamųjų zona, o Rytuose – aukšta, erdvi, šviesi ir skaidri bendra, vieša erdvė. Perėję įėjimo holą ir pasigrožėję vaizdu natūraliai suksite į Rytus, į dešinę, kur atsidursite ant dar vienos – skersinės skaidrios namų ašies, nuo miegamųjų iki svetainės, kur atviras ir aiškus vizualinis ir funkcinis ryšys. Palei įspūdingą 3,9 m aukščio vitriną dėstomos pačios viešiausios namų erdvės – valgomojo zona ir svetainė. Valgomasis veidrodiškai atkartojamas ir namo viduje, ir lauke, kur įrengta terasa po bendru namo stogu, o du valgomojo stalus skiria vitrina bei lauko židinys.

Greta valgomųjų zonų, šiek tiek giliau į namo vidų išdėstyta virtuvės erdvė su milžiniška sala, o ši erdvė natūralią dienos šviesą gauna per tris stoglangius. Greta – maisto sandėliukas bei katilinė, vonios kambarys, o dar giliau už virtuvės – svečių miegamasis. Jis čia įkurdintas sąmoningai siekiant svečiams ir namų šeimininkas sukurti asmenines erdves ir privatumo pojūtį. Svetainė pereina į darbo kambarį, atskirtą slankiojančiomis durimis, taigi dar labiau išplečiantį pagrindinės zonos erdvumo pojūtį. Iš šios patalpos galima patekti į 60 kv. m ploto sporto salę, iš kurios taip pat atsiveria panoraminis vaizdas į upę. Giliau šioje namo zonoje – pagalbinės patalpos ir garažas, stoginė automobiliams.

Tuo tarpu nuo pagrindinio įėjimo sukant į kairę, į Vakarus – mažesnė, ramesnė, privati namų pusė, į kurią einama ilsėtis, kaip į olą. Iš holo šiame tūryje kiekvienas namų gyventojas nusuka į savo privačią erdvę. Čia suprojektuoti trys miegamieji kambariai. Pagrindinis tėvų miegamasis – su vaizdu į Neries upę. Greta jo į vieną pusę – vonios kambarys, taip pat su panoraminiu vaizdu, o į kitą – drabužinė. Nė viena iš šių patalpų savo plotu nenusileidžia pačiam miegamajam, o tai privačią tėvų zoną paverčia beveik 70 kv. m ploto apartamentais.

Vaikams skirtas atskiras vonios kambarys ir po erdvų, identišką kambarį su daug vietos daiktams laikyti bei didžiuliais rašomaisiais stalais – palangėmis. Holo erdvė natūralia dienos šviesa aprūpinama trijų stoglangių pagalba. Stoglangiai – nepakeičiamas sprendimas dideliuose vieno aukšto namuose, kur neišvengiamai dalis patalpų atsiduria giliai namo viduje. Dienos šviesa joms suteikia lygiavertę kokybę su vaizdingomis namo zonomis.

Aplink

Poilsio lauke elementai – baseinas, terasa aplink, pavėsinė, sūkurinė vonia ir nedidelis dušas – buvo apjungti į vieną objektą, baseino terasos, viena terasa žemiau nei gyvenamasis namas. Baseinui suprojektuotas užvažiuojantis dangtis, o tai leidžia visai terasai atsidurti viename lygyje. Mūsų geografinėje platumoje projektuojant lauko baseiną, turbūt galima sakyti, kad vaizdas jį uždengus yra net svarbesnis už atviro baseino vaizdą. Visi poilsio elementai suprojektuoti ant šios vienos medinės plokštumos. Pavėsinė jaukiai įrėminta baseino namelio, ir sūkurinės vonios. Dar vienas lauko objektas – stoginė automobiliams prie įvažiavimo kartu su sandėliuku lauko baldams per žiemą laikyti ir kitiems lauko ūkio daiktams susidėti.

Vienas iš didžiausių pasiekimų projektuojant šį namą – sklypo gamtinių elementų išsaugojimas. Visos sklypo zonos ir pastatai nugulė skirtinguose lygiuose, natūraliai suformuotose terasose nuo aukščiausiai esančios įvažiavimo zonos, tuomet šiek tiek žemiau – namo lygmens, dar žemiau – baseino terasos ir sporto aikštelės, dar žemiau – sodelio su dar viena sporto aikštele, ir galiausiai – laužavietės prie pat Neries kranto.

Negana to, išsaugoti sklype buvę medžiai, pušys, į kurias ne tik malonu žiūrėti, tačiau jos puikiai pasitarnauja ir funkciškai. Būdamos tarp baseino ir namo, jos kuria šių dviejų erdvių privatumą, be to, padeda šiek tiek prisidengti nuo Rytinės saulės. Kita pušų juosta eina palei sklypo Rytinę kraštinę, kuri padeda natūraliai pasislėpti nuo greta einančio keliuko ir kaimyninių sklypų. Iš pagrindinių namo erdvių matyti Neries upė. Popiečio saulė dailiai apšviečia mišką, esantį už jos, ir taip kuria tarsi gyvąjį paveikslą, kur fokusuojamas visas Šiaurės–Pietų ašies dėmesys. Ko dar galima norėti?